Lapkričio 25-osios popietę Klaipėdos universiteto salėje gausus būrys akademinės bendruomenės atstovų, nemažai Telšių vyskupijos dvasininkų bei seminaristai, Klaipėdos miesto gyventojai ir jaunimas, pasitiko ką tik iš spaustuvės atgabentą ir dažais kvepiančią naujausią KU Jono Pauliaus II Krikščioniškų studijų centro vadovo mons. prof. habil. teol. dr. Arvydo Ramono parengtą ir išleistą knygą - „Krikščioniškoji eschatologija. Doktrina apie mirtį ir paskutiniuosius dalykus.“ Į daugiau nei du šimtus susirinkusiųjų pirmiausia kreipėsi ir visus pasveikino renginėjo vedėja KU doc. dr. Vaineta Juškienė, o muzikos garsais į renginį įvedė fleitininkė Akvilina Baublienė ir smuikininkas Juozas Staniulis. Šie muzikai puošė visą renginį savo atlikta profesionalia muzika.
Pirmasis iš renginyje dalyvavusių ir autorių pasveikinti atvykusiųjų į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupijos vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. Jonas Boruta SJ. Jis pasidžiaugė naująja knyga ir pasveikinęs autorių pasidalino savo mintimis apie gyvenimą ir mirtį. Vyskupo teigimu, kiekvienas žmogus pakviestas gyventi mąstant apie laimingą amžinybę. Žemiškasis gyvenimas yra trumpas ir viskas turi būti orientuota į amžinąjį gyvenimą, apie kurį atsakymo ieškome Dieviškame Apreiškime ir Bažnyčios doktrinoje. Amžinojo gyvenimo viltimi gyvendami žmonės yra pakviesti padėti vieni kitiems gyventi meilės dvasia, padėti nusiraminti. Ši knyga kaip ir yra tokia, kuri gali būti puikia pagalba kiekvienam. Šio veikalo padedami žmonės turi puikią galimybę išmokti gyventi ir geriau suvokti kas gi yra tie, amžinieji dalykai. Ši knyga mums labai reikalinga ir labai svarbi.
Į knygos autorių ir visą auditoriją kreipėsi ir sveikinimo žodžius išsakė KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ingrida Baranauskienė. Ji pasidžiaugė profesoriaus veiklumu, nauja knyga ir tokiu dideliu būriu susirinkusiųjų į knygos pristatymą. Būrys atvykusiųjų buvo toks, kad naujai išleistų knygų pritrūko visiems norintiems, o tai liudija apie knygos aktualumą ir autoriaus darbo sėkmę.
Pačią knygą nuodugniai išanalizavo ir ją taip pristatė KU doc. dr. kan. Vladas Gedgaudas, kuris yra autoriaus kurso draugas ir žemietis. Kanauninkas aptarė knygos struktūrą, įvertino kiekvieną knygos skyrių atskirai, pasidalino asmeninėmis įžvalgomis, pateikė nemažai atrinktų citatų, kuriomis pagrindė ir iliustravo knygos pristatymą.
KU doc. dr. Remigijus Oželis, kalbėdamas apie naująją knygą ir jos autoriaus asmenybę, išryškino paties veikalo aktualumą – kalbėti apie mirtį ir mirimą yra būtina ir norisi vis geriau suprasti ką reiškia gyventi ir ką reiškia numirti. Knyga šiuo atveju tampa tarsi vadovu, gvildenant šias svarbias ir kiekvienam aktualias temas. Mirties ir mirimo, deja, negalima surepetuoti. Veikale aiškiai nusakoma tikrovė – gyvenimo ir mirties realybė, kalbama apie Dangų ir tikrą gyvenimą su Kristumi. Tas, kuris gyvena su Kristumi ne miršta, o užmiega Kristuje. Apie tai kalbama aptariamoje knygoje ir pateikiama tiesa, susisteminta LKMA akademiko, KU profesoriaus, mons. A. Ramono. Šis veikalas suteiks vilties gyventi prasmingai ir turėti laimingą amžinybę.
Po kalbėjusių ir muzikavusių, renginio pabaigoje į visus kreipėsi pats knygos autorius mons. A. Ramonas. Jis padėkojo visiems susirinkusiems, jį palaikiusiems – vyskupui J. Borutai SJ, KU leidyklai, redaktoriai ir visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie naujosios knygos atsiradimo. Profesorius pasidalino savo patirtimi apie tai, kaip sekėsi rašyti šią knygą, priminė, jog tai truko dvejus su puse metų. Priminė, jog ši knyga buvo dedikuota autoriaus kunigystės dvidešimtmečiui. Po autoriaus žodžių ir muzikinio kūrinio, renginio dalyviai buvo pakviesti į agapę ir tarpusavio pabendravimą bei galimybę asmeniškai pasveikinti naujos knygos autorių ar gauti iš jo autografą.
Apie paskutinius dalykus ne vien iš teologijos perspektyvos
Knygoje aptariama krikščioniškoji eschatologija. Tai mokymas apie mirtį ir paskutiniuosius dalykus: pasaulio pabaigą, visatos perkeitimą, paskutinįjį teismą, dangų, pragarą ir pan. Krikščioniškasis tikėjimas nėra vien tik abstrakčių dogmų ar nuo realaus gyvenimo atsietų teorinių svarstymų sistema, bet realiai pasaulyje veikiančio ir istorinėje patirtyje sutikto Dievo liudijimas. Būtent šita Dievo patirtis skatina žmogų tikėti ateitimi ir jos siekti. Todėl tikėjimas yra tai, kas žmogui atveria ne tik aiškius ateities ir galimo gyvenimo horizontus, bet ir kviečia žmogų tos ateities ieškoti.
Eschatologiją galima vadinti mokslu apie ateitį, apie viltį, apie amžinąjį gyvenimą, analizuojamą Velykinio Kristaus įvykio perspektyvoje. Knygoje daug dėmesio skiriama tarpdiscipliniškumui. Šiandienos teologija, norėdama įtikinamai prakalbinti žmogų, negali likti „uždara“ tik savo tikėjimo teiginiuose, bet turi ieškoti sąlyčio taškų su kitais mokslais: psichologija, sociologija, astrofizika ir t. t. Mirtis ir pomirtinis gyvenimas analizuojami remiantis Biblija, Bažnyčios mokymu bei įvairių mokslo sričių mokslininkų teiginiais, pastebėjimais.
Monografijoje pateikiamos Stačiatikių bei Reformuotosios Bažnyčios įvairių teologų eschatologinės įžvalgos. Tai suteikia knygai ekumenizmo bruožų. Ypač daug dėmesio skiriama Jėzaus Kristaus įvykiui aptarti, kuris grindžia ir atbaigią krikščionišką viltį amžinuoju gyvenimu. Juk Dangaus karalystė realiai yra prasidėjusi su Kristaus asmeniu ir bus ištobulinta amžių pabaigoje, kai laiko ir erdvės daugiau nebebus. Knygoje aprašomi reiškiniai ir įvykiai tik tiek, kiek įmanoma tai padaryti pasitelkus žmogišką kalbą, paliekama vietos ir tylai, Dievo didybei bei visažinojimui.
Knygos viršelyje: Michelangelo „Paskutinis teismas“, freska Vatikano Siksto koplyčioje, o pačioje knygoje panaudotos G. Dore graviūros Dantės poemai „Dieviškoji komedija“.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
